D.U.K.

1. Koks socialinės pašalpos dydis?

1. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:

1) skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (205,80 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;

2) skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (176,40 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;

3) skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (161,70 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant visus laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu dėl socialinės pašalpos asmuo kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinio jos gavimo laikotarpio, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, už kurį mokama socialinė pašalpa, pirmos dienos.

2. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

• pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (161,70 Eur) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
• antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 90 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio (161,70 Eur) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
• trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio (161,70 Eur) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

2. Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau – kompensacijos)?

Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:

1. Bendrai gyvenančių asmenų / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo (nuo 2020-05-21 iki 2024-04-30 nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas);
2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų sąlygų;
3. įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

1. Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (294 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (441 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui;
2. geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;
3. karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų.

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

3. Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:

1. Nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo (nuo 2020-05-21 iki 2024-04-30 nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas);
2. pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (161,70 Eur) (toliau – VRP);
3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko, kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
• savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
• nedirba, nes:
  1. Mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;
  2. yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;
  3. yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
  4. vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;
  5. asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;
  6. yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
  7. vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
  8. turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
  9. vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu; augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius);
  10. vienas iš senelių prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai šiam seneliui suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Kai kuriems asmenims taikomos papildomos sąlygos:

Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į socialinę pašalpą turi:

• Kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;
• tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu;
• asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

4. Kada priklauso papildoma socialinė pašalpa pradėjus dirbti

Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Būtinosios sąlygos – iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo. Prašymą dėl papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus galima pateikti per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo. KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

*Dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

5. Kokią socialinę paramą gali gauti mokiniai ir kada ji skiriama?

              Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės, kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dydžio (220,50 Eur). Atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (294 Eur) ir mokinys auga nepilnoje šeimoje, šeimoje auga 3 ir daugiau vaikų, mokinys yra neįgalus, tėvai yra neįgalūs ir nedirbantys, tėvai yra nedirbantys pensininkai. Socialinė parama skiriama mokiniams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) pagal bendrojo lavinimo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo) ar priešmokyklinio ugdymo programas. Mokiniams taip pat skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose. Dėl socialinės paramos mokiniams, taip pat ir paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis nuo liepos 1 d. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis iki spalio 5 d.

6. Kokio amžiaus vaikai gali gauti išmoką vaikui?

Išmoka vaikui skiriama ir mokama kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai. Atkreipiame dėmesį, kad Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokos vaikui mokėjimas iki 23 metų, nes pagal Švietimo įstatymą (14 str. 6 d.) mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 23 metų. Todėl, siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą (t. y. įgis vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama iki 23 metų.

7. Kaip galima kreiptis dėl universalios išmokos vaikui? Ar kasmet, ar vieną kartą?
   

Prašymą gauti išmoką galima pateikti elektroniniu būdu per socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. Prisijungimas galimas trimis būdais: per el. bankininkystės sistemą, su mobiliu elektroniniu parašu arba su elektroniniu parašu. Kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui papildomų dokumentų teikti nereikia. Viešuose registruose esančią informaciją tikrina patys savivaldybės darbuotojai. Vaizdo instrukciją, kaip prisijungti prie SPIS, galima peržiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=fJ9hN7ORjV8.

Prašymą gauti išmoką galima pateikti ir raštu savivaldybėje. Kartu reikėtų pateikti asmens dokumentą, jokių papildomų dokumentų kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui pateikti nereikia.

Prašymas gauti išmoką pateikiamas tik vieną kartą ir išmoka skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Jeigu pilnametis vaikas ir toliau mokysis pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo iki baigs mokyklą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, reikia kreiptis ir pateikti prašymą iš naujo.

8. Ar bus grąžinama išmoka vaikui nuo sausio, jei kreipsiuosi, pvz., balandžio mėnesį?
   

Taip. Išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama už praėjusį mėnesį ir grąžinama už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad įgijus teisę į išmoką vaikui nuo 2022 m. sausio 1 d., pavyzdžiui, net jeigu tėvai kreiptųsi ir 2022 m. lapkričio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2022 m. sausio 1 d.

9. Kokie dokumentai reikalingi dėl laidojimo išmokos?

1. Asmens, turinčio teisę gauti paramą, tapatybę patvirtinantis dokumentas.
2. Prašymas paramai mirties atveju gauti.
3. Medicininis mirties liudijimas (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas – medicininis perinatalinės mirties liudijimas), jeigu asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
4. Kai kreipiamasi dėl paramos palaikams parvežti – ir dokumentai, įrodantys patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, bei dokumentai apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gautas pajamas, jeigu informacija negali būti gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

10. Kur kreiptis dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos suteikimo?

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos suteikimo tiesiogiai kreipiasi į asmens (šeimos) deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos seniūniją arba pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtindamas savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

11. Kokius dokumentus turi pateikti dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos besikreipiantis asmuo?
    

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys kreipdamiesi pateikia:

1. užpildytą (gali būti pildoma vietoje) Prašymo - paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams). Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
3. pensijos gavėjo arba neįgaliojo pažymėjimą;
4. darbingumo lygio nustatymo pažymą*;
5. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo arba specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą*;
6. asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė, informacija apie asmens sveikatos būklę ir patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis bei būtina gydytojo išvada dėl globos namų tipo;
7. eismo nutartį dėl globos, rūpybos nustatymo (jei asmeniui nustatyta globa, rūpyba) ar kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisėto atstovavimo pagrindą.

* Pareiškėjui nereikia pateikti šiuos duomenis pagrindžiančių dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Esant poreikiui, gali būti pareikalauta dokumentų, susijusių su ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos asmeniui skyrimu iš kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų.

12. Kas turi teisę gauti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugą?
    

Teisę gauti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą turi gyvenamąją vietą deklaravę Anykščių rajone Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai (taip pat asmenys be pilietybės), turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paslaugos gavėjai – suaugę asmenys su negalia ir senyvo amžiaus asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos poreikis, 0–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 

13. Kas yra asmeninio asistento pagalba?

Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka. Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o atlikti kartu su juo.

14. Kas galės pasinaudoti asmeninio asistento pagalba?
    

Asmeninę pagalbą gali gauti visi neįgalieji, kuriems šis poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. Tokios pagalbos poreikį 1 metams nustatys socialiniai darbuotojai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką.

15. Kam gali būti pritaikomas būstas?
    

Būstas gali būti pritaikomas žmonėms su negalia, turintiems:

• Specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir turintiems judėjimo sutrikimų;
• judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikį;
• specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ar priežiūros (pagalbos) poreikį dėl intelekto ar psichikos negalios.

Iš aukščiau nurodytų asmenų išskiriamos šios grupės asmenų, kuriems būstas pritaikomas pirmumo teise: vaikams su negalia iki 18 metų, slaugomi ir dializės procedūras gaunantys žmonės su negalia, neįgalieji, besimokantys pagal formaliojo švietimo programas, dirbantys neįgalieji.

16. 16. Kaip dažnai galima kreiptis dėl būsto pritaikymo?

Tas pats būstas žmogui gali būti pritaikomas kas 10 metų, išskyrus atvejus, kai pasikeičia asmens sveikatos būklė ar ugdymosi poreikiai, ar asmuo įgyja nuosavybes teise priklausantį būstą, jei prieš tai jam pritaikytas būstas buvo ne jo nuosavybė. Tokiais atvejais galima ir anksčiau kreiptis į nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybę dėl būsto pritaikymo.

17. Kokie keliami reikalavimai pritaikomam būstui?

Būstas nuosavybės teise turi priklausyti neįgaliajam, jo atstovui ar kitam fiziniam asmeniui, ar savivaldybei. Jeigu būstas priklauso ne pačiam neįgaliajam, būtina gauti būsto savininko sutikimą pritaikyti būstą. Nekilnojamasis turtas turi būti registruotas Nekilnojamojo turto registre, neareštuotas, neapribotos būsto savininko daiktinės teisės į būstą (išskyrus hipoteką), tai turi būti nuolatinė ir faktinė dėl būsto pritaikymo besikreipiančio žmogaus gyvenamoji vieta. Išimtis – atvejai, kai žmogus su negalia ten negyvena, nes būstas nėra pritaikytas.

18. Kokius dokumentus reikia pateikti, norint stoti į eilę socialiniam būstui gauti? 

Asmenys ir šeimos, norintys kreiptis dėl įrašymo į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, Anykščių rajono savivaldybės administracijai turi pateikti:

1. Prašymą (pildoma vietoje);
2. Gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (forma FR0001) su žyma, kad deklaracija yra pateikta (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotos asmens (šeimos) turimas turtas ir gautos pajamos) (Kreiptis į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Anykščių skyrių, Daukanto g. 7, Anykščiai);
3. Pažymą apie asmens (šeimos) deklaruotą gyvenamąją vietą (kreiptis į Seniūniją arba Civilinės metrikacijos skyrių);
4. Pažymą apie šeimos sudėtį (kreiptis į seniūniją arba civilinės metrikacijos skyrių);
5. Pažymą apie asmens (visų šeimos narių) vardu turimą nekilnojamąjį turtą (kreiptis į Registrų centro Anykščių padalinį ( Ladygos g. 1, Anykščiai);
6. Kitus dokumentus (pasas, asmens tapatybės kortelė, vaiko (-ų) gimimo liudijimas (-ai), santuoką / ištuoką patvirtinantys dokumentai, neįgalumą patvirtinantys dokumentai ir kt.)

19. Kokio dydžio turi būti mano (mano šeimos)  pajamos ir turtas, kad galėčiau kreiptis dėl socialinio būsto?

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas neviršija, Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių:

-   Asmens be šeimos: pajamos – 40 VRP (valstybės remiamos pajamos), t. y. 5160 Eur, turtas – 56 VRP, t. y. 7224 Eur;

-   Dviejų ar trijų asmenų šeimos: pajamos – 80 VRP (valstybės remiamos pajamos) t. y. 10320, turtas – 112 VRP, t. y. 14448 Eur. 

-   Keturių ar daugiau asmenų šeimos: metinės pajamos vienam šeimos nariui –23 VRP (valstybės remiamos pajamos), t. y. 2967 Eur, turtas vienam asmeniui  – 56 VRP (valstybės remiamos pajamos) t. y. 7224 Eur.

VRP nuo 2022-01-01 yra 129 Eur

20. Kaip galiu pateikti prašymą, norėdamas gauti finansinę paramą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms?
    

Prašymas teikiamas per socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS).

21. Kokius turiu atitikti reikalavimus, kad galėčiau kreiptis dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms?

Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi šeimos, kurios atitinka Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio reikalavimus:

1. prašymo pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą;
2. iki kreipimosi dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi ir pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto;
3. įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas;
4. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą.

22. Ar deklaruojant naują gyvenamąją vietą ne savo bute reikalingas savininko sutikimas?

Deklaruojant gyvenamąją vietą savininko sutikimas reikalingas, išskyrus atvejus, kai deklaruojamas nepilnametis vaikas, kurio vienas iš tėvų jau yra deklaravęs savo gyvenamąją vieta toje gyvenamojoje patalpoje. Jeigu sudaryta raštiška nuomos, panaudos sutartis, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet galima deklaruoti nepateikiant atskiro savininko sutikimo.

23. Kokius dokumentus pateikti norint deklaruoti gyvenamąją vietą?

• pasą ar asmens tapatybės kortelę;
• deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti vaiko gimimo liudijimą (arba jo išrašą) ir pasą arba asmens tapatybės kortelę, jeigu vaikui toks dokumentas išduotas;
• pateikti patalpos ar pastato nuosavybę patvirtinančius dokumentus;
• nuomos ar panaudos sutartis, jei patalpa ne Jūsų nuosavybė.
•  

24. Ar deklaravus naują gyvenamąją vietą reikia panaikinti senąją?
    

Nereikia. Asmenys deklaruoja savo pakeistą gyvenamąją vietą per vieną mėnesį nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką ar gyvenamosios vietos pakeitimo Lietuvos Respublikoje.

25. Kaip deklaruoti savo gyvenamąją vietą?

Norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba patikslinti jos duomenis, asmuo turi kreiptis į seniūniją. Deklaruoti gyvenamąją vietą taip pat galima ir internetu per Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt) ar Registrų centro savitarnos portalą (www.https://www.registrucentras.lt/savitarna/).

26. Ar reikia leidimo norint nukirsti vaismedžius?

Privačioje teritorijoje augantiems vaismedžiams ir nesaugotiniems medžiams kirsti leidimo nereikia.

27. Kur kreiptis dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo?

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-966) 18 straipsnio 5 d. nurodyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

28. Kokia valdos perėmimo procedūra mirus valdytojui?

Jeigu mirus valdos valdytojui įpėdinis priėmė palikimą ir sutvarkė nekilnojamojo daikto (daiktų) nuosavybės dokumentus Nekilnojamojo turto registre, perregistruoti valdą įpėdinio vardu galima seniūnijoje, kurios teritorijoje yra valdos centras. Valdytojo keitimas VŪRAP‘e vykdomas įprastine tvarka. Perėmėjas pateikia šiuos dokumentus:

• valdos perėmėjo tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• notaro patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimo kopiją;
• kitų įpėdinių sutikimą, kad pareiškėjas perimtų valdą, jeigu yra keli įpėdiniai;
• naujo valdos valdytojo ir esamų valdoje partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), ir valdos perėmėjas ir valdos partneris (partneriai) pageidauja tęsti jungtinę veiklą;
• kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdos perėmėjas pageidauja įregistruoti valdoje naujus subjektus ar objektus.

29. Ar galima deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos neatvykus į seniūniją?
    

Išvykimą iš Lietuvos Respublikos galima deklaruoti elektroniniu būdu portale „Elektroniniai valdžios vartai”.

30. Kaip seniūnijoje gauti leidimą lauko prekybai?

Asmuo, norintis prekiauti, turi pateikti raštišką prašymą tiesiogiai, atvykęs į seniūniją, atsiųsti paštu, per pasiuntinį, atsiųsti elektroniniu laišku. Prašyme nurodoma: juridinio asmens – pavadinimas, kodas, buveinė, atsakingo asmens vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas; fizinio asmens – vardas, pavardė, adresas, telefonas, elektroninis paštas, prekybos (paslaugų teikimo) vieta, prekių asortimentas ar paslaugų rūšis, prekybos (paslaugų teikimo) laikotarpis. Fizinis asmuo kartu su paraiška pateikia verslo liudijimo arba individualios veiklos pažymos kopiją. Juridinis asmuo arba individuali įmonė pateikia įmonės registracijos pažymėjimą arba registracijos faktą patvirtinantį juridinių asmenų registro išrašą. Norintys prekiauti maisto produktais, kartu su prašymu pateikia maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą. Pateikus įrodymus, kad sumokėta vietinė rinkliava prekiautojui leidimas arba atsisakymas išduoti leidimą išduodamas tiesiogiai atvykus į seniūniją arba išsiunčiamas asmeniui jo nurodytu būdu: paprastu arba elektroniniu paštu.

Duomenys susimokėjimui  už leidimą prekiauti:

Anykščių rajono savivaldybės administracija

Įmonės kodas 188774637

Sąskaita LT 437182100000130647

31. Kerta mišką, gadina kelią, kaip sužinoti, kas atlieka kirtimą?

Savivaldybė nedisponuoja duomenimis apie miškų savininkus ir kirtėjus. Apie išduotą leidimą miškui kirsti galite informaciją rasti http://sena.amvmt.lt/kirtleidimai/default.aspx  (svetainė veikia iki 2022 06 20 dienos). https://www.geoportal.lt/geoportal/valstybine-misku-tarnyba#savedSearchId={5CA476B2-E876-4B39-A16B-C10FDF4009B9}&collapsed=true

Ieškoti  duomenų rinkinyje Miškų kadastro duomenys

32. Ką „gydo" Savivaldybės gydytojas?

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-11-17 įsakyme Nr. V-1299 „Dėl Savivaldybės gydytojo pavyzdinių nuostatų“ nurodytos savivaldybės gydytojui nustatytos funkcijos.

Savivaldybės gydytojas yra karjeros valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybės administracijoje.

Savivaldybės gydytojo uždavinys yra dalyvauti įgyvendinant savivaldybėje valstybės ir savivaldybės sveikatos politiką.

Savivaldybės gydytojas, siekdamas įgyvendinti jam pavestą uždavinį, vykdo šias funkcijas:

1. Savivaldybės teritorijoje organizuoja Lietuvos sveikatos strategijos, valstybinių sveikatinimo programų, tarpinstitucinių veiklos planų, kitų valstybės sveikatos srities strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą ir dalyvauja juos įgyvendinant.
2. Organizuoja savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytų savivaldybės sveikatos priežiūros plėtojimo, kitų savivaldybės sveikatos srities strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą ir dalyvauja jas įgyvendinant.
3. Nuolat analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir jos rizikos veiksnius, pagal kompetenciją teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės merui, administracijos direktoriui ir kitoms institucijoms.
4. Pagal kompetenciją vykdo savivaldybėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos priežiūrą, koordinuoja jų veiklą ligų prevencijos ir sveikatinimo klausimais, teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės merui, administracijos direktoriui ir kitoms institucijoms.
5. Organizuoja ir koordinuoja tarpinstitucinį bendradarbiavimą sveikatos klausimais.
6. Koordinuoja socialinių partnerių įtraukimą į savivaldybių sveikatinimo veiklą.
7. Koordinuoja savivaldybėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir veiksmus jų metu.
8. Vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatytas funkcijas.
9. Teikia savivaldybės administracijos direktoriui išvadas ir pasiūlymus dėl:

9.1. lėšų savivaldybės sveikatinimo veiklai finansuoti poreikio bei panaudojimo;

9.2. dėl griežtesnių negu teisės aktuose numatyti reikalavimų nustatymo visuomenės sveikatos priežiūros srityje savivaldybės teritorijoje, kai tai numato įstatymai;

9.3. kitas išvadas ir pasiūlymus savo kompetencijos klausimais.

10. Pagal kompetenciją prižiūri, ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos laikosi sveikatinimo veiklą reglamentuojančių įstatymų, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus.
11. Pagal kompetenciją užtikrina valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų ir savarankiškųjų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų vykdymo kontrolę.
12. Pagal savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės mero įgaliojimus rengia Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme numatytų sveikatinimo veiklos sutarčių projektus, pagal kompetenciją dalyvauja kontroliuojant, kaip jų laikomasi.
13. Rengia ir teikia savivaldybės administracijos direktoriui sveikatinimo veiklos teisės aktų projektus.
14. Pagal kompetenciją dalyvauja organizuojant savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą likviduojant stichinių nelaimių, avarijų, epidemijų, ekologinių katastrofų padarinius.
15. Nagrinėja pareiškimus ir skundus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimais, sprendžia juos pagal savo įgaliojimus arba perduoda spręsti savivaldybės administracijai pagal kompetenciją.