Vasaros dedikacija Antanui Baranauskui

   „Kurortiniu romanu“ miesto šventę paženklinę anykštėnai išsaugos tradiciją šventinį šeštadienį, liepos 22-ąją, būtinai apsilankyti ant Rašytojų kalnelio ir šalia Antano Baranausko klėtelės prisiminti giliausias krašto literatūrines tradicijas – senesnes už kurorto idėjas.

   Šeštadienį nuo 10 iki 18 val. Klėtelės gaubte veiks vienos dienos paroda „Antano Baranausko ir Stanislovo Didžiulio interesų paralelės: atspindžiai dokumentuose iš Vilniaus universiteto bibliotekos fondų”. Ją parengė ir anykštėnams pristatys Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vadovė dr. Inga Liepaitė.

   XIX a. rankraščiuose atsiskleis bendraminčių A. Baranausko ir S. Didžiulio, suinteresuotų lietuvių kalbos stiprinimu spaudos draudimo metais, partnerystė.

   A. Baranauskas 1866–1884 m. buvo Kauno žemaičių kunigų seminarijos profesorius. Klierikams jis dėstė homiletiką, arba mokslą šventosios iškalbos, kurios viena iš sudėtinių dalių buvo būtent lietuvių kalba. Dirbdamas seminarijoje jis susidomėjo lietuvių kalbos mokslu: tyrinėjo ir aprašinėjo Lietuvos tarmes, sudarė pirmąją lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, padėdamas pagrindus lietuvių kalbos dialektologijai.

   Išliko keletas A. Baranausko paskaitų rankraščių, o atvežtasis į Anykščius „Moksłas Szwentósios Ýszkałbos“, rašytas 1871–1872 metais, sudaro vientisą, užbaigtą tekstą, logiškai išplėtojantį paskaitų temą – nuo homiletikos kaip dėstomo objekto išaiškinimo iki praktinių patarimų, kaip sakyti pamokslus. Rankraščiai liudija, kad A. Baranauskas stengėsi kiek įmanoma tiksliau taikyti savo rašybos ir kirčiavimo principus ir atskleidžia jo lingvistinę viziją – taip turėjęs atrodyti užrašytas lietuviškas tekstas.

   Parodoje bus eksponuojami A. Baranausko rankraščių perrašai, daryti dailiu Stanislovo Didžiulio braižu, taip pat A. Baranausko knyga, pažymėta S. Didžiulio bibliotekos spaudu.

   Išskirtinė relikvija yra išlikęs Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių laiškas, rašytas Antanui Baranauskui Griežionėlėse 1878 m. lapkričio 29 d., kuriame neseniai susituokusi ir pirmosios  dukrelės jau sulaukusi šeima į seminarijos profesorių kreipiasi „Brangiausias mũsų Tėvutėli“, prašydama atsiųsti perskaityti jo „Kalbomokslį“ ir „Mokslą šventos iškalbos“.

   Parodos lankytojai galės pamatyti ir vieną A. Baranausko portretą – nuotrauką, kurią jis pats dovanojo su įrašu: „Ju Mylistoms Ponams Stanislowui ir Ludwikaj Didžulams“ 1884 m. spalio 1 d., viešėdamas Griežionėlėse.

   O šeštadienio popietę, 16 val., šalia A. Baranausko klėtelės skleisis daugialypis Vilniaus anykštėno matematikos daktaro, profesoriaus, o kartu ir kompozitoriaus Giedriaus Alkausko talentas. Šįkart miesto šventės svečiams, aplankiusiems istorinę Baranauskų giminės sodybą, jis pristatys savo poemos „Šiauriniai reliktai“ giesmes.

   Literatūros ir muzikos popietę papildys ir jautrūs prisiminimai apie jo brolį dvynį Audrių, šiemet iškeliavusį įį Amžinybę, skambės A. Alkausko paliktos dainos – kaip liudijimas, jog Anykščių talentų versmė neišsenka.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus informacija

Klėtelės gaubte bus eksponuojami po šimtmečio į Anykščių kraštą trumpam sugrįžtantys čia rašyti Liudvikos Didžiulienės ir Stanislovo Didžiulio rankraščiai bei bendrystę su Antanu Baranausku liudijantys dokumentai.