Ypatinga Antano Vienuolio dovana karantino Velykoms
Ypatingų karantino Velykų proga rašytojas Antanas Vienuolis anykštėnams pateikia savo ypatingą dovaną – 1909 m. parašytą vieną pirmųjų savo apsakymų „Aleliuja“.
27-erių vaistininkas, gyvenęs ir dirbęs Maskvoje (Rusija), tuo metu dar tik miklino plunksną, tačiau jo kūrybos stilius ir savitumas jau ryškėjo. Apsakymas „Aleliuja“ pirmąkart buvo publikuotas literatūros žurnale „Aušrinė“ 1911 m. pavasarį, o vėliau, Nepriklausomoje Lietuvoje, pateko ir į A. Vienuolio raštus.
Bet paskui šis apsakymas... dingo! Sovietmečiu publikuotuose A. Vienuolio kūrybos rinkiniuose jokios Velykų nuotaikos nebeliko, užtat atsirado naujas apsakymas „Jurginės“, sukurtas neva 1909–1953 metais.
Tai buvo sovietinių cenzorių perdirbinys – retas atvejis, kai ne tik ištaisytas „ideologiškai klaidingas“ tekstas, bet ir pakeistas kūrinio pavadinimas. Rašytojas senatvėje dėl tokių pertvarkymų balso nebekėlė – buvo jau įpratintas, kad kitaip nebus.
Siūlome anykštėnams karantino Velykų proga perskaityti abu A. Vienuolio kūrinius – publikuotą „Aušrinėje“ ir atsiradusį sovietiniame „Raštų“ tome.
Lai šis pavyzdys liudija, kokią „grėsmę“ sovietinei santvarkai kėlė Velykų „Aleliuja“...
