Kovo 11-osios akto signataro Alberto Šimėno sveikinimas

Mieli anykštėnai,

Vingiais ir posūkiais, stačiomis įkalnėmis ir nuokalnėmis nužymėtas ilgas Lietuvos kelias. Jis tęsiasi nuo Lietuvos vardo paminėjimo 1009 metais, Mindaugo karūnavimo Lietuvos karaliumi 1253 metais iki šių dienų, kai mes, vėl sugrįžę į laisvų Europos šalių šeimą, esame lygiateisiai jos nariai.
Šiandien visa Lietuva mini ypatingą mūsų valstybės istorijos laikotarpį – valstybės nepriklausomybės atkūrimo 100-metį.
Prasminga prisiminti, kad Lietuvos raidos istorijoje ryškų pėdsaką paliko Anykščių kraštas ir jo žmonės.
Lietuvos karalius Mindaugas savo rezidencija pasirinko netoli Anykščių stūksojusią Vorutos pilį, o kai kurie istorikai teigia, kad Voruta ir buvo Mindaugo Lietuvos sostinė.
Grįžkime prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais ištakų. Labai svarbus vaidmuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui tenka tiems, kurie svetimšalių priespaudos metais žadino lietuvybę ir kėlė tautinę savimonę. Anykštėnai ir čia buvo svarbūs, matomi. Antanas Baranauskas, įsižeidęs dėl lietuvių kalbos pažeminimo, 1859 metais sukūrė klasika tapusią poemą „Anykščių šilelis“, kurios kalbos vaizdingumas sulaukė visuotinio ir net tarptautinio įvertinimo bei pripažinimo. Šiandien jis skamba beveik 20-čia pasaulio kalbų ir kelia lietuvių pasididžiavimą.
Vienas žymiausių lietuvybės žadintojų bei puoselėtojų buvo 1869 metais Malaišių kaime gimęs Juozas Tumas-Vaižgantas. Jo veiklos tikslas buvo vienyti tautą, kad ji bendradarbiautų tėvynės labui. Apie save jis kalbėjo: - „Man visi geri ir visus myliu, bile tik dirbtų ir tarnautų Lietuvos pažangai.“ Vaižganto mintys ir žodžiai buvo aktualūs ne tik anais laikais, bet ir šiandien.
Galima drąsiai teigti, kad iškiliausias pastarojo šimtmečio anykštėnas, dėl savo nuopelnų atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, yra 1879 metais Užunvėžių kaime gimęs Steponas Kairys. Jis dar 1905 metais Vilniaus Didžiajame Seime vienas pirmųjų ragino siekti Lietuvos nepriklausomybės. Steponas Kairys, Vilniaus konferencijoje išrinktas Lietuvos Tarybos pirmuoju vicepirmininku, kartu su kitais trimis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarais – J. Vileišiu, S. Narutavičiumi ir M. Biržiška, buvo principingi visiškos Lietuvos nepriklausomybės šalininkai ir, sudarydami mažumą Lietuvos Taryboje, sugebėjo pasiekti, kad istorinis 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas būtų toks, koks jis pasirašytas ir paskelbtas. Steponas Kairys rašė: „Mums reikalinga savarankiška Lietuva, savo reikalų šeimininkė, nepriklausanti nuo kaimynų, ar tai būtų rusai ar vokiečiai.“

1990 metų kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Aktą pasirašė net trys anykštėnai – Irena Andriukaitienė bei Albertas ir Jonas Šimėnai, abu gimę ir augę atokiame Anykščių rajono Papilių kaime.

Bendru Anykščių rajono vadovų ir krašto žmonių rūpesčiu puoselėjamais Anykščiais, jo apylinkėmis, istorinio paveldo bei turistiniais objektais žavisi ir juos lanko ne tik Lietuvoje gyvenantys, tačiau ir nuolat gausėjantys keliautojai iš kitų šalių.

Šią ypatingą dieną minėdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-asias metines, anykštėnai gali su pasididžiavimu teigti, kad visais laikais Anykščių krašto indėlis išsaugant bei puoselėjant Lietuvą buvo išties svarus.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo \Kovo 11-osios akto signataras Albertas Šimėnas